rods

2 ×rõds (sl.) adv. NdŽ 1. tikrai: Rods būtum gerai, kad skaitytum mano brolis J. Aš jam tai rõds sakiau, ale jis neklausė K. Gauti rods gavo naudos, bet skolų nieko neapmažino Žem. Pernai rods pelėda čia, tame uoksve, perėjo Sr. Gūžaitį turi rõds gerą KlvrŽ. Sviete rõds visur randi netikusį žioplį K.Donel. Tyliam žmoguo rods y[ra] gerai Štk. Dabar tau rõds gerai: ir valgis nerūpa, ir pastogė nekaštuoja Grg. Muno mama rõds papasakodavo aple baudžiavą Grd. Rõds negražu, kad kas į česnį veržiasi ėsti K.Donel. Rods norėtų, kad galėtų B. Aš rods noriu, ale negaliu Kel1866,51. Žemaičiai numanė į jo vietą įstosiant Varnių ir Vilniaus kanaunyką Jurgį Petkevyčią, vyrą rods mokytą, bet ne visai dievobaimingą M.Valanč. Rõds nuėjo ir kiti, ale vietą tuščią rado Jrk77. Tas vaikas pagal kūną rods mažas užliko, ale pagal protą šauniai augo Jrk23. Tavo vyrelis rods gal su tavim iš širdies pasidžiaugti Sch161. Stubo[je] rods žiburėlis degė, ale šešiauninkė … drūtai miegojo Sch198. Būti rods yra, serga, negali, gul margoje svirnužėj po margais patalužiais KlvD63. Laukti rods laukiu, bet nesulaukiau KlpD54. 2. H179, R, MŽ, K, M [i]miela, malonu: Rods ir man būtų geresnį kąsnį suvalgyti, ale iš kur tu žmogus tą pinigą sugriebsi Žg. Viena pati esu, pašalių nerods apleist Mšk. Gyventi gal kožnam rods! rš. Ak tai man dienos, tai man dienaitės, tai rods man būti pas motynėlę KlvD202. ^ Ėsdamas daug ką gali suėsti, ale kad da[r] ir rytojui rods pasilaikyt Sln. Gardu radus, nerods pamesti Sln. Rods visiems būtų į dangų eiti, ale kad griekai neleidžia Sln. ║ rūpi, norisi: Kai jaunas [esi], rods išeit kur, pašokt Jnš. Ka jam rõds i rõds nutraukt par dantį Jnš. ║ mielai, noriai: Rods gelbėčiau, rods gelbėčiau, neturiu valtelės neigi nei irklelio KlvD302. ║ verčiau, geriau: Imame rods pirmiau šitą darbą Vrb.